„Autopiloto“ kaina: ką prarandame gyvendami mechaniškai?
Ar jums yra tekę nuvairuoti automobilį namo ir staiga suprasti, kad visiškai neatsimenate kelio? Arba suvalgyti pietus prie darbo stalo ir po pusvalandžio jaustis taip, lyg nė nebūtumėte valgę?
Tai yra klasikiniai „autopiloto“ pavyzdžiai.
Neuromoksliniu požiūriu, tai yra nuostabus smegenų gebėjimas taupyti energiją. Išmokus veiksmą (vairuoti, valgyti, eiti), smegenys perkelia jį į foninį režimą, kad sąmonė galėtų užsiimti „svarbesniais“ dalykais – planavimu, analize, problemų sprendimu.
Tačiau Mark Williams ir John Teasdale, MBCT programos kūrėjai, pastebi pavojingą tendenciją: šiuolaikiniame pasaulyje mes pamirštame autopilotą išjungti. Mes pradedame ne tik vairuoti, bet ir gyventi mechaniškai. Ir už tai sumokame didelę kainą.
Ką mes iš tikrųjų prarandame?
Jon Kabat-Zinn dažnai primena: „Mes turime tik akimirkas, kurias gyvename.“ Kai esame autopiloto režime, mes tas akimirkas praleidžiame, nes fiziškai esame čia, bet mintimis – praeityje arba ateityje.
Štai trys pagrindinės sritys, kurias „apvagia“ mechaninis gyvenimas:
1. Prarandame ryšį su pojūčiais (ir malonumu)
Kai maudotės ryte duše, ar jūs tikrai esate duše? Ar jaučiate vandens temperatūrą ir muilo kvapą? O gal jūs jau esate rytiniame susirinkime, mintyse ginčijatės su viršininku arba planuojate pirkinių sąrašą?
Gyvenant autopiloto režime, gyvenimas tampa „pilkas“. Mes prarandame gebėjimą patirti paprastą džiaugsmą – skonio, prisilietimo, vaizdo pilnatvę. Mes tampame lyg turistai savo pačių gyvenime, kurie žiūri į viską pro fotoaparato objektyvą (arba telefono ekraną), bet niekada to nepatiria tiesiogiai.
2. Įkrentame į senas reakcijas (Streso spiralė)
Autopilotas veikia remdamasis praeities patirtimi. Tai reiškia, kad susidūrus su stresu, jis automatiškai įjungia senus įpročius.
Situacija: Partneris pasako kritišką pastabą.
Autopiloto reakcija: Staigus gynybinis pyktis arba užsisklędimas (nes taip išmokote reaguoti vaikystėje).
Sąmoninga reakcija: Pauzė. Įtampos kūne pastebėjimas. Suvokimas, kad partneris galbūt pavargęs. Pasirinkimas reaguoti ramiai.
Be sąminingumo, mes neturime pasirinkimo laisvės. Mes esame tiesiog dirgiklio ir reakcijos grandinės įkaitai.
3. Ignoruojame pavojaus signalus (kelias į perdegimą)
Mūsų kūnas nuolat siunčia signalus: „aš pavargau“, „man įsitempę pečiai“, „man reikia pertraukos“. Autopiloto režime mes esame „galvoje“, todėl kūno signalus ignoruojame tol, kol jie tampa rėkimu – lėtiniu skausmu, panikos ataka ar visišku išsekimu.
Sąmoningumas veikia kaip ankstyvojo perspėjimo sistema. Ji leidžia pamatyti dūmus dar prieš įsiplieskiant gaisrui.
„Darymo“ vs. „buvimo“ režimas
Mark Williams išskiria du pagrindinius proto veikimo būdus:
Darymo režimas (Doing Mode): Tai problemų sprendimo režimas. Jis lygina tai, kaip yra, su tuo, kaip turėtų būti, ir bando panaikinti skirtumą. Tai puikiai tinka remontuojant butą ar rašant ataskaitą. Tačiau tai toksiška dirbant su emocijomis (pvz., bandant „išspręsti“ liūdesį).
Buvimo režimas (Being Mode): Tai režimas, kuriame mes nieko nekeičiame. Mes tiesiog patiriame realybę tokią, kokia ji yra.
Autopilotas užrakina mus nuolatiniame „daryme“. Mes nuolat bėgame į tikslą, pamiršdami, kad gyvenimas vyksta kelyjeį tikslą.
Kaip išjungti autopilotą?
Gera žinia ta, kad jums nereikia medituoti valandų valandas, kad pradėtumėte busti. Autopilotą išjungia smalsumas ir pojūčiai.
Pabandykite šiandien atlikti paprastą eksperimentą:
Pakeiskite rutiną: Išsivalykite dantis kita ranka nei įprastai. Keistumas ir nepatogumas privers jus sutelkti dėmesį į veiksmą. Autopilotas išsijungs.
Pajuskite durų rankeną: Prieš įeidami į namus ar biurą, stabtelėkite. Pajuskite metalo šaltumą, tekstūrą. Įkvėpkite. Ir tik tada atidarykite duris.
Klausykite: Kai kalbatės su artimu žmogumi, pabandykite iš tikrųjų klausytis jo balso tembro, užuot galvoję, ką atsakysite.
Mindfulness tikslas nėra visam laikui sunaikinti autopilotą. Jis mums reikalingas, kad galėtume užsirišti batus negalvodami. Tikslas yra turėti pasirinkimą.
Tikslas yra nugyventi savo gyvenimą patiems, o ne leisti jam praeiti pro šalį, kol mes esame pasinėrę į mintis.
Kaip rašo J. Kabat-Zinn: „Vienintelis laikas, kai esate gyvi, yra dabar. Nepraleiskite to.“